Smalininkai — miestelis Mažosios Lietuvos pakrašty, Tauragės apskrityje, Jurbarko rajone, prie Kauno-Klaipėdos plento, 10 kilometrų nutolęs nuo rajono centro. Pro pietinę pusę teka Nemunas, už kurio yra Rusijos Federacijos Kaliningrado srities laukai, šiaurinę pusę supa Karšuvos giria. Miestelį juosia miškai, turtingi grybų, uogų, medžiojamų žvėrių.
Kelis šimtmečius Smalininkai buvo reikšminga Mažosios Lietuvos gyvenvietė prie Nemuno ir Šventosios upių santakos, svarbus sienos perėjimo punktas prie ilgaamžės valstybinės sienos nuo 1422 iki 1915 metų.
Miestelyje prie Nemuno buvęs uostas pradėtas kasti 1883 m. 1885 m. baigtas 400 m. pylimas. Uoste žiemodavo baidokai. Prie uosto buvo viešbutis ir restoranas – prašmatniems asmenims, taip pat smuklė – prasčiokams. Įsikūrus uostui pagyvėjo prekyba. XIX a. čia veikė stiklo fabrikas ir 3 knygynai. 1923 m. įsteigta muitinė, per kurią prekiauta su Vokietija. Veikė 3 plytinės, durpių įmonė, malūnas, 2 lentpjūvės, laivų statybos įmonė, vaistinė. 1935 m. buvo 5 viešbučiai, 2 restoranai, dviračių, galanterijos ir manufaktūros parduotuvės, kelios ekspedicijos ir transporto kontoros, kepykla, lentpjūvė, malūnas. Augo ir pati gyvenvietė. Iki šiol išliko grindinys, vedantis nuo uosto krantinės į buvusią siaurojo geležinkelio stotį. Iki miestelio ėjo privataus siaurojo geležinkelio ruožas Pagėgiai – Smalininkai.
Prieplauka čia buvo nuo pat miestelio įsikūrimo. Tačiau norint apsaugoti laivus nuo pavasarinių potvynių nešamų ledų, 1837 m. įrengtas tikras žiemos uostas. Senoms baržoms jis tiko, tačiau XIX a. antroje pusėje Nemune pasirodė garlaiviai, uostas nebetenkino laivininkų, todėl 1886-1888 m. buvo perstatytas ir išplėstas. Buvo paaukštintas ir pailgintas iki 400 m pylimas, išgrįstos krantinės. Uoste nuolat vyko gyvenimas.
Kiekvienas Nemunu plaukiantis laivas čia turėdavo sustoti, kad pereitų muitinės kontrolę. Smalininkuose, šalia uosto, buvo laivų statykla, kurioje gaminti net 30 metrų ilgio laivai. Nestovėdavo tuščias uostas ir žiemą – čia likdavo žiemoti iki 60 laivų. Dabar uostas nebenaudojamas ir tik senos nuotraukos primena jo klestėjimo laikus.
